Heinz Hermann Jurczek. Koliažai
2011 m. rugpjūčio 11 – rugsėjo 14 d.
Antano Mončio namai-muziejus
S. Daukanto g.16, Palanga
Parodos atidarymas 2011 m. rugpjūčio 11 d. 18 val. Dalyvaus autorius
HEINZO-HERMANNO JURCZEKO
IMPROVIZACIJOS VAIZDŲ GRIŪTIES TEMOMIS
Norėdami akcentuoti, kaip svaiginamai greitai metropoliuose atsiranda, auga ir dingsta vaizdai ir koks agresyvus nenutrūkstamas informacijos srautas, Europos ir Amerikos menininkai abstrakčią tapybą stengiasi praturtinti nauja regimo suvokimo patirtimi. Tuo tikslu jie pasitelkia ir moderniąsias, ir tradicines technologijas. Vokietis Peteris Zimmermannas, šveicaras Marcusas Wegemannas, austras Gerhardas Rockenschaubas vaizdus kaupia kompiuteriu, kūrybos procesą pradeda nuo remiksų skaitmeniniame lygmenyje, o rezultatą perkelia ant drobės ir aliuminio plokščių. Kai kurie autoriai, kad sustiprintų dinamiškos vaizdų kaitos ir vibracijos įspūdį, tapo ne tik aliejumi ir akrilu, bet į dažus įmaišo net metalo drožlių, purškia automobilių laką, naudoja ne tik drobę, bet ir metalinius paviršius, veidrodžius, plastiką ar fanerą.
Vokiečių tapytojas Heinzas-Hermannas Jurczekas, kaip ir ispanas Juanas Usle, vizualinius urbanistinės aplinkos įspūdžius perteikia tik tapybos priemonėmis ir pats “išradinėja” metropoliams būdingas formas, spalvas ir įvaizdžius. Usle išeities taškas – vienas netaisyklingas rastrinis motyvas su susiliejančiomis spalvomis ir grafiškų štrichų pynėmis, o Jurczekas siekia kuo didesnės abstrakčių motyvų įvairovės.
Impulsų dailininkas randa visur: kartogramose, urbanistinėse ir biologinėse formose, biržos diagramose ir reklamoje. Iš industrinių ir gamtos formų bei idėjų hibridų jis sukuria gausybę erdvinių struktūrų ir spalvinių derinių. Jurczeko paveikslai abstraktūs, bet ypač svarbus komplikuotos erdvės vaidmuo. Paskiros detalės tarsi įsiurbia žvilgsnį gilyn, priverčia jį klajoti, kol vėl “sugrįžta” į paviršių. Anksčiau geometrinių ir organinių formų dinamika rėmėsi griežta pusiausvyra, o dabar jos laisvai teka, sklinda ir skrieja. Akcentuojamas ne tik kompozicijos fragmentiškumas, bet ir asimetrija, net erupcija. Kompleksiniai vaizdiniai atsiranda iš gamtos ir urbanistinių formų sąlyčio. Didelių formatų paveikslai, kuriuose gausu tapybiškų, grafiškų, kaligrafiškų ir koliažinių detalių, turi aiškią struktūrą, valdingai dominuoja net architektūrinės erdvės. Ryškios, švytinčios Jurczeko spalvos nebūdingos natūraliam gamtos koloritui – tai sintetinės spalvos, įprastos industrinėje, urbanistinėje aplinkoje, žaižaruoja violetiniai, raudoni, geltoni, sidabriniai tonai. Savotiškus kontrapunktus primena drobės, paremtos juodos ir baltos spalvų kontrastu ar pilkais tonais. Jos yra tarsi bandymas komplikuotas struktūras redukuoti į lakoniškus grafinius ženklus. Abi kūrinių grupes vienija tai, kad spontaniška, žaidybinė improvizacija derinama su kruopštumu ir atlikimo precizija.
Jurczeko santykis su meno istorija skiriasi nuo tų jo kartos abstrakčiųjų tapytojų, kuriems praeities tapyba yra tik dar vienas vizualinis šaltinis, toks pat kaip ir bet kuris kitas. Jurczekui svarbus kūrybiškas dialogas su abstrakcionizmo tradicija, bet ne tiek su klasikiniu modernizmu, kiek spalvinio lauko, hard edge, su konkrečiąja ir informel tapyba. Jis improvizuoja cituodamas būtent iš šito “repertuaro”. Dailininko kūryboje antrinė šiuolaikinės civilizacijos realybė susiduria su profesionaliąja kultūra ir tai suteikia naujų inspiracijų, energetinės galios.
Raminta Jurėnaitė
Heinzas Hermannas Jurczekas
Gimė 1954 Bochume, Vokietija
1972- 1977 studijavo tapybą Eseno universitete, Vokietija
1993- 2004 didžiosios Diuseldorfo dailės parodos kuratorius
2000 Vilniaus dailės akademijos dėstytojas
2002 Vokietijos skulptūros ekspozicijos kuratorijus Busano bienalėje, Korėja
2004 Shenzeno vaizduojamojo meno instituto rezidentas, Kinija
Nuo 2006 gyvena ir dirba Vilniuje
2007/8/9/10/11 Vilniaus dailės akademijos dėstytojas
Personalinės parodos
2003 miesto galerija, Remscheidas, Vokietija
2008 galerija ‘,Vartai’, Vilnius M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas galerija ,NB‘, Viborgas, Danija
2009 galerija ,NB’, Roskilde, Danija
2010 galerija , Alma’,Ryga, Latvija
Svarbiausios grupinės parodos
2003 Tarptautinė Pekino meno bienalė, Kinija
2004 paroda, skirta Leo Janacekui atminti, Brno meno namai, Čekija 12-oji tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė, SMC, Vilnius
2007 13- oji tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė, SMC, Vilnius
2008 Vilniaus meno scena po 2000, Latvijos dailės muziejus, Arsenalo parodų salė, Ryga, Latvija