Muziejaus įstatai

PATVIRTINTA: Neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2009-02-09 protokolas Nr.1

 

               VIEŠ0SIOS ĮSTAIGOS

               ANTANO MONČIO NAMŲ – MUZIEJAUS

               ĮSTATAI

 

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Viešoji įstaiga Antano Mončio namai-muziejus (toliau – įstaiga) yra Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka iš dalininkų turto įsteigta pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais bei steigimo dokumentais bei savo įstatais.

3. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

4. Įstaiga turi sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose, antspaudą su pilnu jos pavadinimu, emblemą ir blankus su savo pavadinimu.

5. Įstaigos buveinė yra S.Daukanto g.16/Kęstučio g.17, LT-00135 Palanga, Lietuvos Respublika.

6. Įstaigos veiklos laikotarpis yra neribotas.

7. Įstaigos steigėjai:

7.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, J.Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius;

7.2. Palangos miesto savivaldybė, Vytauto g.73, LT-00134 Palanga;

7.3. A.Mončio fondas, S.Daukanto g. 16/Kęstučio g.17, LT-00135 Palanga.

 

II. ĮSTAIGOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Įstaiga savarankiškai pasirenka veiklos formas bei jų įgyvendinimo būdus. Įstaigos pagrindiniai tikslai yra šie:

8.1. propaguoti muziejines vertybes – Antano Mončio kūrinius, archyvą;

8.2. propaguoti išeivijos spaudinių biblioteką;

8.3. organizuoti keičiamas parodas ir kultūrinius renginius;

8.4. populiarinti Lietuvos profesionalųjį meną bei vykdyti kultūrinius mainus.

Įstaiga, įgyvendindama savo pagrindinį uždavinį, vykdo šią veiklą:

8.5. dirba tiriamąjį bei švietimo darbą, rengia ekspozicijas, parodas, kultūros renginius, leidinius, ekskursijas, paskaitas;

8.6. organizuoja kūrybinio laisvalaikio ir kultūrinius renginius;

8.7. palaiko ryšius su panašiomis Lietuvos Respublikos ir kitų šalių organizacijomis.

 

III. ĮSTAIGOS VEIKLOS RŪŠYS

9. Įstaiga užsiima įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais:

Eil. Nr.   Klasė       Veikla pagal EVRK

9.1.      91.02       Bibliotekų ir archyvų veikla

9.2.      91.01       Bibliotekų ir archyvų veikla

9.3.      91.03       Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

9.4.      94.99       Kitų, niekur kitur nepriskirtų narystės organizacijų veikla

9.5.      90.0         Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla

9.6.      85.52       Kultūrinis švietimas

9.7.      85.59       Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas

9.8.      82.30       Posėdžių ir verslo renginių organizavimas

9.9.      79.12       Ekskursijų organizatorių veikla

9.10.    77.22       Vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma

9.11.   77.40       Intelektinės nuosavybės ir panašių produktų, išskyrus autorių teisių saugomus objektus, išperkamoji nuoma

9.12.   79.90        Kitų išankstinio užsakymo ir susijusių paslaugų veikla

9.13.   73.11        Reklamos agentūrų veikla

9.14.   59.20        Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba

9.15    59.14        Kino filmų rodymas

9.16.   58.11        Knygų leidyba

9.17.   58.19        Kita leidyba

9.18.   47.61        Knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

9.19.   47.63        Muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

9.20.   47.78        Kita naujų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

9.21.   47.78.10   Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba

10. Įstaiga užsiima savo veikla Lietuvoje ir įstatymų nustatyta tvarka užsienyje. Veiklą, kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra reikalinga licencija (leidimas), įstaiga gali vykdyti tik gavusi atitinkamą licenciją (leidimą).

 

IV. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

13. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.

14. Įstaiga gali teikti bei gauti labdarą ir paramą.

15. Įstaigai neleidžiama:

15.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu numatyta įstatuose;

15.2. neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn pagal patikėjimo ar panaudos sutartį įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus likvidavimo atvejį;

15.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;

15.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą be įstaigos visuotinio dalininkų sutikimo.

16. Šio straipsnio 15.2. ir 15.3. punktuose nurodytas su dalininku susijęs asmuo yra:

16.1. dalininko fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis, sutuoktinio artimasis giminaitis, dalininko sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tavarka;

16.2. juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip pusę balsų įstaigos dalininko juridinio asmens dalyvių susirinkime;

16.3. juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime daugiau kaip pusę balsų turi įstaigos dalininkas, 16.1. ir 16.2. punktuose nurodyti asmenys atskirai ar kartu.

17. Įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

18. Įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

 

V. ĮSTAIGOS DALININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

19. Įstaigos dalininkai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę viešajai įstaigai įnašus ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatytas dalininkų teises, taip pat asmenys, kuriems dalininkų teisės yra perleistos šių įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.

20. Įstaigos steigėjai, įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka perdavę įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.

21. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos įstaigos turto dalį Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

22. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

22.1. dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

22.2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;

22.3. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

22.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją.

23. Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

24. Dalis dalininko kapitale kitam asmeniui gali būti parduodama ar kitaip perleidžiama tik kartu su turtinėmis ir neturtinėmis dalininko teisėmis. Apie ketinimą parduoti ar kitaip perleisti savo dalį įstaigos dalininkų kapitale kitam asmeniui dalininkas privalo raštu pranešti įstaigos direktoriui, nurodydamas savo dalį dalininkų kapitale, to asmens vardą, pavardę, adresą.

 

VI. ĮSTAIGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

25. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

26. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.

27. Įstaigos valdymo organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir įstaigos administracijos vadovas – direktorius.

28. Įstaigos dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme.

29. Aukščiausias įstaigos organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotiniame dalininkų susirinkime gali dalyvauti ir kiti asmenys su patariamuoju balsu. Išimtinei visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priklauso:

29.1. kesti įstaigos įstatus;

29.2. nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;

29.3. skirti ir atleisti įstaigos direktorių, vyriausiąjį fondų saugotoją, vyriausiąjį finansininką bei nustatyti jų darbo sutarties sąlygas;

29.4. tvirtinti valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą;

29.5. tvirtinti pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;

29.6. tvirtinti konkurso pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, organizavimo taisykles;

29.7. sudaryti įstaigos meno tarybą, tvirtinti jos sudėėtį ir nustatyti tarybos kompetenciją;

29.8. priimti sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo;

29.9. priimti sprendimus dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

29.10. tvirtinti veilos strategiją;

29.11. nustatyti įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;

29.12. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;

29.13. tvirtinti įstaigos veiklos ataskaitas;

29.14. tvirtinti įstaigos veiklos planus ir išlaidų sąmatas;

29.15. nustatyti informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;

29.16. priimti sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

29.17. priimti sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą;

29.18. priimti sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

29.19. priimti sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

29.20. skirti ir atleisti likvidatorių, kai likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

29.21. nustatyti įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

29.22. priimti sprendimą dėl įstaigos audito ir rinkti audito įmonę;

29.23. steigti ir nutraukti filialų ir atstovybių veiklą;

29.24. priimti sprendimą dėl Antano Mončio kūrinių saugumo ir muziejinių vertybių prieinamumo visuomenei;

29.25. spręsti įstaigos vadovams pavestus veiklos klausimus, jeigu jie to prašo;

29.26. sprendžia kitus visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

30. Visuotinį dalininkų susirinkimą organizuoja įstaigos vadovas direktorius. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi įstaigos direktorius, revizorius (auditorius) ir dalininkai, kurių balsų skaičius yra ne mažesnis kaip 1/3 visų dalininkų balsų.

31. Vsuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų, įskaitant balso teisę turinčias institucijas. Jeigu į visuotinį susirinkimą neatvyko reikiamas dalininkų skaičius, pakartotinis visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, atvykus bet kokiam dalininkų skaičiui.

32. Eilinį visuotinį dalininkų susirinkimą įstaigos direktorius privalo sušaukti kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos. Įstaigos direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas turi būti sušaukiamas įstaigos direktoriaus, jei to reikalauja bent vienas dalininkas.

33. Įstaigos direktorius turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą kiekvienam dalininkui raštu ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų, o apie pakartotinį visuotinį susirinkimą – ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis susirinkimas gali būti sušauktas nesilaikant šio termino, jeigu su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Pranešime apie visuotinį dalininkų susirinkimo šaukimą turi būti nurodyta: įstaigos pavadinimas ir buveinės adresas; susirinkimo data, laikas ir vieta; darbotvarkės projektas.

34. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkų įgalioti asmenys privalo turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

35. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi įstaigos dalininkai. Visuotiniame dalininkų susirinkime Palangos miesto savivaldybė turi du balsus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija turi du balsus, A.Mončio fondas vieną balsą. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų patarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

36. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė įstaigos dalininkų (įskaitant balso teisę turinčias institucijas). Jeigu į visuotinį dalininkų susirinkimą neatvyko reikiamas dalininkų skaičius, pakartotinis visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, atvykus bet kokiam dalininkų skaičiui. Visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalininkų balsų dauguma, išskyrus 29.17, 29.18 ir 29.19 punktus, kurių sprendimų priėmimui reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, t.y. 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.

37. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar organo narys.

38. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami.

39. Įstaigos administracijos vadovas yra direktorius.

40. Įstaigos kasdieninę veiklą organizuoja ir vykdo įstaigos administracija. Administracija dirba vadovaudamasi įstatymais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo priimtu administracijos darbo reglamentu bei pareigybių nuostatais ir visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimais bei įstaigos administracijos vadovo sprendimais. Įstaigos valdymo organas yra viešosios įstaigos administracijos vadovas – direktorius.

41. Administracijai vadovauja įstaigos administracijos vadovas – direktorius, kurį skiria ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Direktorius vadovauja veiklai ir tvarko jos reikalus, išskyrus tuos atvejus, kuriuos sprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Direktorius gali būti atleistas iš pareigų, jeigu pažeidžia įstatymus arba netinkamai vykdo savo pareigas.

42. Direktorius:

42.1. tvarko įstaigos lėšas vadovaudamasis įstaigos tikslais ir uždaviniais;

42.2. atstovauja įstaigą be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis arba įgalioja tai atlikti kitus darbuotojus;

42.3. organizuoja įstaigos darbą vykdydamas įstatuose keliamus įstaigos tikslus bei uždavinius ir dalininkų susirinkimo nutarimus;

42.4. organizuoja administracijos darbą;

42.5. atidaro sąskaitas banke;

42.6. leidžia įsakymus, instrukcijas ir kitus aktus tais klausimais, kurie įeina į jo kompetenciją, pasirašo sutartis;

42.7. pasirašo darbo sutartis su į darbą priimamais darbuotojais bei juos atleidžia iš darbo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais;

42.8. tvirtina įstaigos įstatų ir atstovybių nuostatus, skiria ir atleidžia filialų ir atstovybių direktorius;

42.9. šaukia eilinį įstaigos visuotinį susirinkimą ir sudaro jo darbotvarkę;

42.10. turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą;

42.11. privalo pateikti valstybės (savivaldybės) kontrolės institucijoms bei įstatuose nustatytiems finansinės veiklos kontrolės subjektams jų reikalaujamus dokumentus.

43. Direktoriui negalint vykdyti savo pareigų, jo funkcijas vykdo direktoriaus pavaduotojas arba įgaliotas asmuo.

44. Įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas, kuriuo negali būti fizinis asmuo, susijės su direktoriumi giminystės ar svainystės ryšiais. Vyriausiąjį finansininką priima ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartį su įstaiga gali atlikti juridinis asmuo. 45. Vyriausiasis finansininkas:

45.1. tvarko įstaigos buhalterinę apskaitą;

45.2. vyriausiąjį finansininką skiria ir atleidžia bei nustato pareiginį atlyginimą įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas;

45.3. vyriausiojo finansininko ir įstaigos vadovo pareigų negali eiti tas pats asmuo;

45.4. savo veiklą organizuoja remdamasis įstatymais ir kitais teisės aktais bei įstaigos įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimais;

46. Įstaigoje turi būti vyriausiasis fondų saugotojas. Vyriausiąjį fondų saugotoją priima ir atleidžia įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas:

46.1. vyriausiasis fondų saugotojas atsako už tinkamą muziejinių vertybių apskaitą, laiku atliktą eksponatų restauravimą, šių procesų dokumentavimą, inventorizavimą, mokslinių aprašų kokybę, vertybių tyrinėjimą;

46.2. vyriausiasis fondų saugotojas savo darbe vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, įstaigos įstatais, direktoriaus nurodymais bei įsakymais.

 

VII. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

47. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

 

VIII. ĮSTAIGOS TURTO, LĖŠŲ ŠALTINIŲ IR LĖŠŲ PANAUDOJIMO TVARKA

48. Įstaigos lėšų šaltiniai:

48.1. dalininkų skiriamos lėšos, rėmėjų perduotas turtas bei lėšos;

48.2. pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus;

48.3. valstybės ir savivaldybės tiksliniai asignavimai;

48.4. Lietuvos ir užsienio įvairių fondų skirtos tikslinės lėšos;

48.5. lėšos gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

48.6. gautos pajamos iš įstatuose numatytos veiklos;

48.7. kitos teisėtai įgytos lėšos.

49. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ir savivaldybės bei įvairių fondų, turi būti sudaryta išlaidų sąmata ir šios lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, panaudotų lėšų sąmata sudaroma, jei to reikalauja lėšas suteikiantys sybjektai. Paramos bei pagal testamentą gautos lėšos naudojamos paramos teikėjo – fizinio ar juridinio asmens arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai vykdyti ir laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje.

50. Įstaigos turtą sudaro dalininkų arba rėmėjų jai perduotas turtas įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas. Įstaigai gali būti perduotas turtas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Valstybės ar savivaldybės perduotas įstaigai panaudos pagrindais turtas naudojamas ir valdomas įstatymų nustatyta tvarka pagal panaudos sutartyje nustatytas taisykles.

51. Įstaiga gali parduoti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio naudojimo turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą tik įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimu.

52. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų įnašai nurodomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Dalininkų įnašais gali būti lėšos, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis bei nematerialusis turtas. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais. Dalininkų kapitalas dėl įstaigos turto perkainavimo didinamas (mažinamas) proporcingai jo turimai įstaigos nuosavo kapitalo daliai, o dalininkų kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas proporcingai dalininkų kapitalo dalims. Įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintoms programoms finansuoti.

53. Lėšos, iš kurių buvo suformuotas dalininkų kapitalas, naudojamos pagrindinei veiklai ir jos tikslams siekti.

54. Rezervai formuojami iš įstaigos pajamų dalies, kuri investuota ir skirta jos pagrindinei veiklai. Draudžiama dalinti įstaigos lėšų dalį, t.y. rezervų dalį, ar visus rezervus pervesti į dalininkų kapitalą.

55. Įstaigos finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidiniai finansavimo šaltiniai yra amortizaciniai atskaitymai ir grynosios pajamos iš įstatuose numatytos veiklos.

56. Išoriniai finansavimo šaltiniai gali būti tikslinės dotacijos, kitų fizinių ir juridinių asmenų aukos, labdara, skolinto kapitalo lėšos, įvairių fondų lėšos.

57. Įstaigos dalininkai negali gauti išmokų iš įstaigos pajamų ar rezervo fondo už narystę ar dalyvavimą įstaigos kapitale.

58. Joks asmuo negali gauti išmokų iš įstaigos lįšų, jeigu tai nesusiję su jos įstatuose numatytų veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimu.

59. Įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik įstaigos veiklai ir jos tikslams siekti, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui ir įstaigos ūkinėms išlaidoms padengti.

60. Įstaigos lėšų paskirstymo planą metams tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas iki einamųjų metų balandžio 30 d.

61. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, pirmųjų ūkinių metų pradžia yra įstaigos įregistravimo data.

 

IX. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

62. Filialas ir atstovybė yra įstaigos struktūriniai padaliniai, turintys atskiras buveines bei filialo ir tastovybės valdymo organus.

63. Filialas ir atstovybė nėra juridiniai asmenys ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo ir tastovybės nuostatuose.

64. Filialas ir atstovybė steigiami ir jų veikla nutraukiama visuotinio susirinkimo nutarimu. Jų nuostatus tvirtina įstaigos direktorius.

65. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas.

66. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ir atstovybės atskaitomybėje.

67. Filialui ir atstovybei vadovauja filialo ir atstovybės direktorius, kurio teisės ir pareigos nustatytos filialo ir atstovybės nuostatuose.

68. Filialas ar atstovybė registruojami Juridinių asmenų register, jų veikla nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.

 

X. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

69. Įstaiga reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

70. Viešosios įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų viešųjų įstaigų visų teisių ir prievolių perėmėja yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą viešosios įstaigos.

71. Įstaiga gali būti reorganizuojama tokiais būdais:

71.1. jungiant viešąsias įstaigas;

71.2. skaidant viešąją įstaigą;

72. Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:

72.1. visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimas;

72.2. teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus bei teismo sprendimas likviduoti dėl bankroto.

73. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos visuotinis dalininkų susirinkimas ir administracija netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. Likvidatorius atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ar kitais su juridiniais ir fiziniais asmenimis susijusiais atvejais.

74. Kai likviduojamoji įstaiga sumoka skolas ir atsiskaito su biudžetu, iš likusio jos turto ir lėšų dalininkams gali būti grąžinta tik jų kapitalo dalis. Likus nepaskirstyto turto ar lėšų, jis perduodamas kitai ar kitoms ne pelno organizacijoms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje, kurias nustato institucija, nutarusi likviduoti įstaigą.

75. Apie įstaigos reorganizavimą ir likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais respublikiniame dienraštyje arba skelbiama viešai vieną kartą respublikiniame dienraštyje ir pranešama raštu visiems kreditoriams (kiekvienam kreditoriui pranešama raštu).

 

XI. ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA

76. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos direktorius ir visuotinis dalininkų susirinkimas. Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas dalininkų balsų dauguma.

77. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos įstatymų nustatyta tvarka.

78. Visi kiti šiuose įstatuose neaptarti įstaigos veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

 

XII. ASMENS, PERDAVUSIO ĮSTAIGAI TURTĄ PANAUDOS PAGRINDAIS, TEISĖS IR PAREIGOS

79. Institucijos, asmenys, perdavę įstaigai turtą panaudos pagrindais, įgyja teises, numatytas panaudos sutartyje.

80. Valstybės, savivaldybės institucijos bei kiti asmenys, perdavę įstaigai valstybės (savivaldybės) turtą panaudos pagrindais, įgyja šias teises:

80.1. gauti informaciją apie įstaigos veiklą;

80.2. apskųsti tesimui dalininko ir įstaigos administracijos sprendimus, jeigu jie prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams;

80.3. kitas teises, numatytas turto panaudos sutartyje ir lirtuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme.

 

XIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

81. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai spaudoje arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai arba registruotu laišku. Pranešime turi būtti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lirtuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

 

XIV. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

82. Įstaigos veiklos ataskaita yra vieša ir kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui pareikalavus įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje arba įstaigos internetinėje svetainėje www.antanasmoncys.com su šia ataskaita susipažinti.

 

Įstatai pasirašyti du tūkstančiai devintųjų metų vasario 9 dieną

 

2009 m. vasario 9 d. Viešosios įstaigos Antano Mončio namai-muziejus visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo Viešosios įstaigos Antano Mončio namai-muziejus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė