Antanas Mončys


1921–06–08

Gimė Mončių (dab. Mančių) kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje

 

1941

Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją (beje, įkurtą minint 700-ąsias Šv. Antano mirties metines)

 

1941–1943
Studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete


1944

Pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija)

 

1947–1950

Studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o gavęs skulptoriaus diplomą, pelnė Prancūzijos valstybės stipendiją tęsti studijas Paryžiuje


1950

Studijoms pasirinko baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) studiją Didžiosios lūšnos akademijoje Paryžiuje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine)




Antanas Mončys su seserim Brone Kretingoje. 1926 m. Birutės Mončytės-Turauskienės archyvo nuotr.

1951

Gavęs O. Zadkine rekomendaciją, pradėjo savarankišką kūrybos kelią, ėmė dirbti Šiaurės Prancūzijos mieste Laon


1952

Baigė kurti Laon St. Marcel bažnyčiai skirtų 14 Kryžiaus kelio stočių, Kelio madonos ir Šv. Juozapo skulptūras

 

1953

Susituokė su skulptoriaus Jan Martel (1896–1966) dukra Florence


1954

Susilaukė sūnaus Jean Christophe

 

1955

Gavo Čikagos (JAV) meno instituto apdovanojimą

 

1955–1957

Kartu su žymiu litvakų dailininku Marc Chagall (1887–1985) bei žinomais prancūzų skulptoriais broliais Jan ir Jöel Martel (1896–1966) atkūrė kelias dešimtis Šiaurės Rytų Prancūzijos miesto Metz katedros chimerų skulptūrų


1957
Vakarų Prancūzijos kurortiniam miesteliui Saint-Gilles-Croix-de-Vie sukūrė skulptūrą „Gaidys“




Prieš pasitraukiant į Vakarus. Paskutinė nuotrauka prie tėvų namų. Mončių kaimas, 1944 m. spalio 1 d. Birutės Mončytės-Turauskienės  archyvo nuotr.

1958

Buvusio vienuolyno pusrūsyje Paryžiuje (78 Rue de Sévres, netoli Auguste Rodin muziejaus) įsirengė studiją

 

1959

Bendradarbiavo ir kūrė Šiaurės Prancūzijos mieste Epernay veikiantiems 

Mercier šampano namams (Maison Champagne Mercier)

 

1964

Pradėjo žymųjį „Rankų“ skulptūrų ciklą


1966

Premija sakralinės skulptūros kategorijoje Čikagoje surengtoje parodoje




Šv. Kalėdos pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno: Antanas Mončys, Marta Palubinskienė, Vladas, Viktoras ir Mečislovas Palubinskai, Jurgis Stravinskis, p. Saladžiuvienė. AMNM archyvo nuotr.

1967

Išsiskyrė su žmona Florence, persikėlė gyventi į Paryžiaus Monparnasą (103 Rue de Vaugirard) ir įsitraukė į Oskaro Milašiaus draugijos (lʼAssociation des amis de Milosz) veiklą

 

1968

Už kūrybą gavo kompanijos Shell apdovanojimą

 

1972

Iliustravo Oskaro Milašiaus knygą „Lietuviškos pasakos“


1973–1988

Gavęs kvietimą, įkūrė skulptūros studiją ir vadovavo skulptūros kursams Paryžiaus tarptautiniame universitetiniame miestelyje



Išeivijos menininkai Vytautas Kasiulis, Antanas Mončys ir Albinas Elskus po V. Kasiulio parodos Christian Gilbert Stiebel galerijoje atidarymo. Paryžius, 1953 m. AMNM archyvo nuotr.


1974

Susituokė su Margrit Haller von Hallerstein ir susilaukė sūnaus Andreas

 

1975

Pradėjo kurti unikalius molinius švilpius ir kaukes-švilpius

 

1976

Sukūrė viršelį Algirdo Juliaus Greimo knygai „Apie dievus ir žmones“


1977–1982

Vadovavo Europos vaizduojamojo meno akademijos (Europäische Akademie für Bildene Kunst) skulptūros kursams Trier (Vokietija)



Antanas Mončys savo studijoje Paryžiaus tarptautiniame universitetiniame miestelyje su skulptūros kursų dalyviais. 1982 m. AMNM archyvo nuotr.


1978

Su žmona Margrit susilaukė dukters Sabinos

 

1980

Įkūrė dailininkų susivienijimą Art-Création-Technique-Expression (ACTE) ir aktyviai dalyvavo jo veikloje

 

1982

Tapo Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAP) kultūros komisijos nariu

 

1982–1991

Vedė Saarländische Sommerakademie skulptūros kursus (Vokietija)


1983

Vadovavo UNESCO kuruojamai skulptūros studijai Tulūzoje (Prancūzija)


1986

Vadovavo skulptūros kursams La Salvetat mieste (Prancūzija)


1989

Po 45 emigracijos metų apsilankė Lietuvoje



Antanas Mončys Lietuvos meno darbuotojų rūmuose, kur 1989 m. lapkričio 24 d. vyko jo ir sūnaus Jean Christophe kūryos vakaras. Martyno Ambrazo nuotr.

1989–1990

Sukūrė scenografijos maketą ir Apolono statulą Sofoklio tragedijai „Edipas karalius“, kuri pastatyta Monpeljė teatre (Prancūzija)

 

1991

Nusprendė Palangos miestui dovanoti 35 kūrinius

 

1992

A. Mončio dovanoti kūriniai atvežti į Lietuvą ir eksponuojami sostinėje; per šį laiką dovanojamas ir atvežamas dar 23 kūrinių rinkinys



Marcelijus Martinaitis, Antanas Mončys ir Tomas Sakalauskas Paryžiuje 1991 m. AMNM archyvo nuotr.

1993

Po atliktos antrosios prostatos operacijos išsiskyrė su žmona Margrit ir netrukus mirė Paryžiaus Rothchild ligoninėje. Amžinojo poilsio atgulė tėvų kape Kretingos rajono Grūšlaukės kapinėse