Nuo rugsėjo 11 d. Antano Mončio namuose-muziejuje veikia Klaipėdos fotomenininko Artūro Šeštoko fotografijų paroda „Šviesos kaligrafija“.
Tai 2003–2008 m. sukurtos nespalvotos lietuviško peizažo fotografijos, išryškinančios spontanišką, universalų ir kartu labai asmenišką autoriaus santykį su pasirinkta erdve. Gamta čia įvairialypė, dažnai mistinė, varijuojama tarp juodų, baltų pustonių bei artėjama prie pilkos fotografijos estetikos.
Artūro Šeštoko kolegos Gyčio Skudžinsko teigimu, tai ne tradiciniai enciklopediškai tikslūs apibrėžimai, o spontaniško gesto pagimdyti kaligrafiški lakštai. Kaip ir kaligrafijos lakštuose, Artūro Šeštoko fotografijose žiūrovas susiduria su žinomu pranešimu, tačiau neverčiamas nuobodžiai klaidžioti monotoniškų tekstų stulpeliais, o skatinamas naujai atrasti žinomą istoriją. Neretai autoriaus žvilgsnis papasakoja ne mažiau intriguojančias, gal kiek individualias, be galo talpias istorijas. Artūras Šeštokas sąmoningai pasirenka senstelėjusį, bet plastiškai turtingą piešinį suteikiantį objektyvą. Tai parodo autoriaus poziciją – ne dar kartą patvirtinti esamos situacijos realumą, o siekti pačiam kurti tikrovės paveikslą. Realybė ir įvaizdis autoriaus atspauduose nuolat keičiasi vietomis, besiliejančios formos ištirpsta neformate. Neformato jokiu būdu nereikėtų painioti su beformiškumu. Priešingai, autorinis neformatas išskiria Artūro Šeštoko fotografijas nesustabdomame vizualios informacijos sraute.
Artūras Šeštokas Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990 m., yra surengęs personalines parodas Klaipėdos fotografijos galerijoje bei Šiaulių fotografijos muziejuje, aktyviai dalyvauja bendrose parodose, kūrybinėse stovyklose, pleneruose. Fotomenininkas yra sukūręs penkias fotografijų serijas: „Bohemos portretai“ (1984–1990), „Macikų pensionatas“ (1994–1995), „Pagėgių krašto žmonės“ (2002), „Kopos ir jūra“ (1997–2000) ir „Šviesos kaligrafija“ (2003–2008).
Spalio 9 d. 16 val. kviečiame į susitikimą su autoriumi ir parodos uždarymą.